Bendra informacija apie narkotikus:

Narkomanija – graikų kilmės žodis ( “narkė” – suakmenėjimas, ”manija” – beprotybė, aistra, kai sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė būklė.) Tai liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus. Narkotikai – medžiagos pakeičiančios organizme vykstančius cheminius procesus, sutrikdančios natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę. Narkomanas – žmogus, nuolat vartojantis narkotikus, priklausomas nuo jų, sergantis narkomanija. Narkotikai – tai ne tik narkomanija. Tai – prostitucija, savižudybės, AIDS, smurtas, kontrabanda, nusikaltimai. Šiuo metu tai viena aktualiausių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Tačiau tai nėra nauja problema. Lietuvoje jau viduramžiais didikų menėse buvo rūkomos opijaus pypkės. Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuvos policija kontrolaivo narkotikų gabenimo kelius ir nelegalią jų apyvartą. Sovietiniais laikais narkotikų problema buvo politizuota ir dirbtinai nebuvo sprendžiama. Tačiau atgavus nepriklausomybę situacija nepagerėjo, o atvirkščiai ir toliau grėsmingai daugėja moksleivių ir jaunimo, vartojančių psichotropines ir narkotines medžiagas. Pirmaujantys miestai – Visaginas, Vilnius, Klaipėda, Druskininkai, Biržai. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos skirstomos pagal poveikį į 5 pagrindines grupes: 1. Analgetikai 2. Depresantai 3. Stimuliatoriai 4. Haliucinogenai 5. Kanapės Analgetikų grupei priklauso opioidai. Šiai grupei priklauso opijus (sutirštintos aguonų sultys), morfinas; kodeinas; tebainas. Visi opioidai veikia opioidinius receptorius. Jie malšina skausmą, sukelia euforiją. Sušvirkštus morfijaus, greit apima pakili nuotaika, nepagrįstas linksmumas, pasitenkinimas. Pavartojus opioidų keletą kartų, organizmas pripranta prie narkotiko, euforijai sukelti reikia vis didesnių dozių. Atsiranda psichinis potraukis. Be narkotiko žmogus tampa irzlus, priekabus, prislėgtos nuotaikos, nerimastingas. Priklausomybė morfijui ir jo pakaitalams(aguonų pieneliui) išsivysto po 10- 15 injekcijų, heroinui- po 3- 5 injekcijų. Dėl užakusių paviršinių venų pacientai priversti punktuoti giliąsias, šlaunies, poraktikaulines, kaklo venas. Tai baigiasi daugybinėmis infekcinėmis komplikacijomis (tromboflebitu, sepsiu), pažeidžiami nervai. Depresantų grupei priklauso raminamieji ir migdomieji vaistai. Depresantai yra barbitūratai ir benzodiazepinai. Savo poveikiu daugelis raminamųjų vaistų pasižymi panašiu svaiginančiu poveikiu kaip alkoholis ir vartojama tuo pačiu tikslu arba kartu su alkoholiu. Raminamuosius vaistus išrašo gydytojas, jie skiriami slopinti nerimui, depresijai, gerinti miegui. Jei šie vaistai vartojami nepasitarus su gydytoju ir ilgai, jie gali sukelti priklausomybę. Raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikis: sukelia mieguistumą; lėtina mąstymą; sutrikdo koordinaciją; slopina reakciją; išsiplečia vyzdžiai; krenta kraujospūdis; kalba tampa neaiški, nerišli. Stimuliuojančios narkotinės medžiagos (kokainas, amfetaminas, ekstazi). Vartojant kokainą juntama didžiulė euforija; energijos ir geidulio antplūdis; mažėja apetitas; didėja perdėtas pasitikėjimas savimi; apninka grandiozinės idėjos. Didesnės kokaino dozės gali sukelti nerimą, dirglumą, paranoją ir haliucinacijas. Pavartojus kokaino: suaktyvėja širdies veikla, padidėja kraujospūdis; didėja kūno temperatūra; pagausėja prakaitavimas; išsiplečia akių vyzdžiai. Amfetaminų poveikis pasireiškia energijos antplūdžiu. Asmenys pavartoję amfetaminų nori judėti, negali nustovėti vienoje vietoje, jie pasidaro labai draugiški, atsikrato kompleksų. Kartais nevalingai gali trūkčioti galūnės (kojos, rankos). Taip pat gali išsiplėsti akių vyzdžiai. “Ecstasy” – stimuliuojantis narkotikas. Jis padeda atsikratyti barjero ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą. Todėl jis toks populiarus šokių vakarėliuose. “Ecstasy” dar yra vadinamas “Love drug”. Išgėrus vieną grynosios medžiagos tabletę apima svaigios laimės jausmas. Šie narkotikai slopina skausmą, nejuntamas nei troškulys, nei nuovargis. Negeriant skysčių gali ištikti dehidratacija. nustojus narkotikui veikti, jaučiamas išsekimas, depresija, miego sutrikimai; gali atsirasti baimės priepuoliai; 2- 3 tabletės gali būti mirtina dozė. Haliucinogenai (LSD; psilocibinas (grybas); lakiosios medžiagos (klijai, glaistai, kietikliai, dažai, benzinas)) LSD- pats stipriausias iš visų haliucinogenų. Juos dažniausiai vartoja jaunuoliai, paaugliai vakarėliuose, diskotekose. Pavartojus LSD: – poveikis prasideda po15- 30 min. Ir gali trukti apie 12 val. Tuo metu sustiprėja jutimai vaizdai sulėtėja, judėjimas įgauna neįprastas formas; nuotaika svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltiškumo ir panikos. Įkvėptos lakiosios medžiagos sukelia girtumą, panašų į alkoholinį. Uostymas iš pradžių sukelia euforiją, pasitenkinimą, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, atsiranda vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Prie lakių medžiagų uostymo priprantama, atsiranda, psichologinė priklausomybė.Jos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Sutrinka protinė veikla, sustoja psichinė raida Kanapės yra bendras pavadinimas hašišui, marichuanai ir taip pat vadinamam hašišo aliejui, kurie skirtingu būdu gaminami iš augalo Cannabis Sativa. Kanapės pagal populiarumą yra antras po alkoholio svaigalas. Kanapės (kaifas, hašišas, guma, smala arba žolė, marihuana) yra psichoaktyvus narkotikas, kuris paveikia smegenis ir psichiką. Nuo mažos kanapių dozės žmonės tampa ramūs, atsipalaidavę, patenkinti arba mieguisti. Gali nesustodami juoktis ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinės priklausomybės kanapės nesukelia, tačiau atsiranda psichologinė priklausomybė. Retais atvejais galimi apsigimimai. Kaip atpažinti, kad asmuo vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Pagrindiniai įspėjamieji ženklai: – Nepastovi nuotaika; – Nesugebėjimas susikaupti; – Abejingumas mokyklai, seniems draugams, pomėgiams; – Nauji ir dažniausiai vyresni draugai; – Melas ir vagystės; – Pinigų skolinimasis; – Dideli ir staigūs pokyčiai (nuotaikų, elgesio, pažangumo ir kt.); – Neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų; – Milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai ir pan. Dažniausios pasitaikančios priežastys, dėl kurių pradedami vartoti narkotikai: smalsumo patenkinimas; noras pajusti narkotikų poveikį; draugų įtaka (noras būti pripažintam tam tikroje grupėje); savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška; noras patirti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų; noras pajusti “mąstymo aiškumą”, “kūrybinį įkvėpimą”; noras visiškai atsipalaiduoti; noras pabėgti nuo nemalonumų.; neturi rimto užsiėmimo; nuobodu; nes tai yra madinga; yra pakankamai didelė pasiūla.