Visits.lt - Sužinok daugiau apie savo svetainės lankytojus
September 17
 

Vaikų sauga

Jeigu Jus slegia šie ir kiti dalykai, kreipkitės į mus. Mes turime patirties sprendžiant daugelį problemų, su kuriomis susiduria įvairaus amžiaus vaikus auginantys tėvai.

Dažniausiai tėvai neturi laiko aiškintis kas vyksta, o vaikai toliau auga sau. Tada mes paprastai pasiūlome visą tyrimo naštą prisiimti sau. Jums belieka apibendrinti tyrimo rezultatus ir pasidaryti reikiamas išvadas. Kol nevėlu.

Jeigu turite noro ir laiko, mes galime Jums pasiūlyti tam tikras šiuolaikiškas sekimo ir kontrolės priemones, taip pat narkotikų bei spermos testus. Tada Jūs ir tik Jūs realiu laiku žinosite, kas gi vyksta iš tikrųjų.

Fiksuotos paslaugos kainos nėra. Ji priklauso nuo užduoties sudėtingumo, naudojamų priemonių,  technikos bei kitų faktorių.

Jeigu matote, jog galime būti Jums naudingi, kreipkitės, visada stengsimės padėti.

Bendraamžiai

Turėti draugų yra vienas svarbiausių dalykų paauglio gyvenime. Su jais jis subręsta, pradeda pažinti gyvenimą ir tampa nepriklausomas. Todėl labai svarbu yra tėvams suprasti bendraamžių draugų svarbą paauglio gyvenime. Tačiau prisiminkite, kad bendraamžiai gali turėti tiek teigiamą įtaką, tiek ir nepageidaujamą poveikį jūsų vaikui. Bet paaugliai turi begalinį norą turėti savo bendraamžių grupelę ir tai yra išbandymas ir jiems, ir jų tėvams.

Kokią įtaką gali daryti bendraamžiai jūsų vaikui?

· Jausmas, jog esi kažkam reikalingas leidžia pasijusti vertinamu.

· Pasitikėjimas savimi, nes buvo priimtas į šią grupę.

· Saugumo jausmas ir žinojimas, kad visuomet tave kas nors supras, nes yra įgijęs tokios pačios patirties.

· Pagalba, tampant nepriklausomam.

· Priešingos lyties pažinimas.

· Naujos pažintys.

· Draugystės vertinimas.

· Mokymasis “duoti ir imti”.

· Kitų įtaka, darant sprendimus.

Bendraamžių grupės ir tėvai

Problemos, kurias gali sukelti vaiko draugai:

· Daugybė valandų, praleidžiamų prie telefono, netgi jeigu jis ar ji ką tik grįžo iš mokyklos, kurioje praleido pusę dienos kartu. Juk paaugliams reikia labai daug laiko praleisti kartu.

· Namai labai dažnai pilni jaunuolių. Jeigu jie praleidžia laiką jūsų namuose, galima teigti, kad paaugliai nejaučia jokių nepatogumų būdami drauge su jumis. Tai turėtų jus džiuginti, nes galite stebėti, kas vyksta.

Kartais vaiko draugai gali daryti tai, kas nėra priimta jūsų namuose:
- Rūko, keikiasi ar labai garsiai klausosi muzikos.
- Pernelyg dažnai pasinaudoja jūsų šaldytuvu.
- Prašo tėvų bare esančio alkoholio.
- Nori žiūrėti draudžiamus paaugliams filmus.
- Elgiasi labai netvarkingai ir išeidami palieka prišiukšlintus namus.

Žinoma, tokie neigiami dalykai ir daroma bloga įtaka jūsų sūnui ar dukrai kelia didelį susirūpinimą. Todėl paauglystė yra sunkus periodas tiek vaikams, tiek ir tėvams. Suprasti šių problemų sprendimus nėra labai paprasta, ypač jeigu jūsų vaikas yra labai užsispyręs ir nepripažįsta, jog elgiasi blogai.

Tačiau visuomet atsiminkite, kad paaugliai yra ypatingai jautrūs ir greitai įsižeidžiantys žmogučiai. Labai “karštai” reaguoja tuomet, kai yra kalbama apie jų draugus. Jeigu pastoviai kritikuosite vaiko bendraamžius, su kuriais jis leidžia laiką, tikrai labai greitai prarasite galimybę įteikti savo atžalai, kad jis ar ji elgiasi blogai. Tai gali turėti tik neigiamos įtakos ir visiškos jūsų kontrolės praradimą. Todėl visuomet stenkitės pasikalbėti kiek galima atviriau ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jūsų paaugliui yra taip svarbūs draugai. Tačiau kalbėdami apie blogą elgesį, minėkite paties vaiko netoleruotinus poelgius, o ne draugų blogą įtaką. Bandykite paaiškinti, kad jis turi pasikliauti tik savimi ir sugebėti pasakyti “ne”.

Jeigu yra galimybė, stenkitės, kad vaikas užsiimtų tokia veikla ir būtų tokioje aplinkoje, kuri darytų jam teigiamą įtaką. Tai galėtų būti įvairūs būreliai, sporto klubas ar panašiai. Tačiau, jeigu jis neturi nei truputėlio noro ir polinkio, jokiu būdu neverskite, nes rezultatas gausis priešingas.

Be to, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar jūsų nuogąstavimai yra pagrįsti. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas užsigeidė neįprastos šukuosenos, auskaro nosyje, keisto drabužių stiliaus, dar nereiškia, kad jis elgiasi blogai. Noras kažkuo išsiskirti nėra įrodymas, kad pažeidžiamos elgesio normos.

Tačiau, jeigu esate įsitikinę, pasiruoškite rimtam pokalbiui, kurio metu būtinai paaiškinkite savo paaugliui, kokios galimos tokio elgesio pasekmės ir kaip tai gali paveikti jo ateitį. Parodykite vaikui, kad pasitikite juo. Jeigu pasitikėjimas yra sulaužomas, būtinai duokite galimybę užsitarnauti jį vėl. Juk iš klaidų mokomasi.

Kol ne vėlu.

Narkotikai

Žiniasklaida mirgėte mirga pranešimais apie narkotikus vartojančius paauglius. Vis daugiau vaikų dėl pačių įvairiausių priežasčių pabando vartoti kvaišalus. O pamėginę kartą kitą, sunkiai jų atsisako. Kokios pačios dažniausios narkotikų vartojimo priežastys?

Pirmiausiai – šeimos problemos. Narkotikus dažniau vartoja tie paaugliai, kurie jaučiasi nesuprasti, neišklausyti, kurių tėvai neužmezga dialogo su savo atžalomis, arba ir patys tėvai vartoja įvairius svaigalus bei kvaišalus.

Kita priežastis – tai madinga ir įdomu. Jiems smalsu, koks gi jausmas apima pavartojus kvaišalų, o jei dar svaiginasi visa draugų kompanija… Kartais paaugliai, patekę į prastą kompaniją, patiria spaudimą ir prievartą pradėti vartoti narkotikus, antraip iš jų šaipomasi ir tyčiojamasi.

Narkotikus paaugliai pradeda vartoti ir apimti depresinės būsenos, neturėdami jokių gyvenimo tiklsų, patyrę nelaimingą meilę, didžiulį nusivylimą.

Kaip suprasti, kad vaikas vartoja narkotikus?

Įdėmūs tėvai gali pastebėti šiuos požymius:

- Vartojantys narkotikus paaugliai pradeda prasčiau mokytis, stipriai sumažėja ne tik pažangumas, bet ir pasikeičia elgesys: tampa agresyvūs, išsiblaškę, nesukaupia dėmesio ir greit pamiršta informaciją, praleidinėja pamokas.

- Nebesidomi jokia veikla, meta pomėgius, kurie anksčiau buvo artimi ir mieli.

- Nutraukia santykius su senais gerais bičiuliais ir susiranda nemažą būrį naujų pažįstamų.

- Kamuoja ryški nuotaikų kaita: nuo didžiulės euforijos – iki paranojos, nerimo.

- Nepaiso savo išvaizdos. Gali visą mėnesį ar dar ilgiau dėvėti tuos pačius drabužius…

- Užmaršumas. Labai greit pamiršta bet kokią informaciją.

- Nenoriai bendrauja su šeima. Staigus susvetimėjimas.

- Nuolat paraudę akys.

- Kūno svorio mažėjimas. Gali būti itin stiprus.

- Miego sutrikimai.

- Hiperaktyvumas, kuris gali greit nuslūgti.

(Šaltinis: Efamily)

Paauglių laisvalaikis

Ne paslaptis kaip naktimis laisvalaikį leidžia daugelis žmonių. Barai, klubai, iki išnaktų užsitęsiantys pasisėdėjimai svečiuose pas draugus – įprastas laisvalaikio praleidimo būdas dažnam dirbančiam žmogui, nes kitomis dienomis laiko pašėlti nelabai ir lieka. Suaugusiems žmonėms tai yra daugiau ar mažiau normalu, tačiau kodėl tai renkasi marias laisvo laiko ir galimybių turintys paaugliai?

Žinoma, naktinėti visuomet yra smagiau, nei trainiotis mieste vidury dienos, kai visi kažkur skuba, o kavinės siūlo tik dienos pietus už prieinamą kainą. Naktį viskas kitaip – žmonės nusimeta įsipareigojimų ir rūpesčių šarvus, atsipalaiduoja, o ir pati atmosfera pakinta, prisipildo paslaptingų galimybių, žaismingumo ir dar bala žino kokios magijos. Prie tamsos daugiau drąsos, o kai daug drąsos ir mažai atsakomybės jausmo, stebuklingasis metas gali baigtis ne taip jau ir stebuklingai – ligoninių priimamieji kasnakt pasipildo sužalotais, apsvaigusiais ir kitaip nukentėjusiais nepilnamečiais.

Atsitikus nelaimei, visi, tiek tėvai ir aplinkiniai, tiek ir patys paaugliai, pasiutusiai pradeda ieškoti viso to kaltininkų. Tėvai kaltina save, kad tinkamai neprižiūrėjo savo vaiko, draugai dažniausiai kaltina patį nelaimėlį, kad peržengė ribą, nors visi kartu draugiškai žengė skustuvo ašmenimis, na, o pats vienaip ar kitaip nukentėjusysis, savo ruožtu kaltina visą pasaulį. Kaltinimų lavina gali tęstis iki begalybės, tačiau ar yra kažkas kaltas dėl to iš tikrųjų? Juk jei tėvai neišleis savo atžalų vakaroti, ši problema neišnyks, o tik bręs ir grįš su stipresne jėga tada, kai jau nebe priklausomas nuo tėvų žmogus pajus laisvės skonį…

Iš tikrųjų, kaip problema įvardijamas paauglių „plotavojimas“ svaiginantis ir užsiimant kita, nederančia ar apskritai nelegalia veikla, slepia kitą, kiek gilesnę problemą. Dažnas paauglys, paklaustas kodėl laisvalaikį leidžia ne kaip kitaip, o būtent su buteliu (tikrai ne limonado) rankoje ir cigarete (dar gerai, jei susukta TIK iš tabako) dantyse, atsakys, jog tik taip gali atsipalaiduoti, tik taip linksma bendrauti su draugais, ir tik tokiu būdu gali atsiskleisti aplinkiniams… Paauglys paaugliui nelygu, bet išgirdus tokį atsakymą iš vaiko lūpų, pasidaro liūdna dėl tokio visuomenės susvetimėjimo.

Seniau taip nebūdavo, nes seniau vaikai būdavo vaikais, paaugliai – paaugliais, o suaugę žmonės savo ruožtu gyvendavo kaip jiems pridera ir pavyksta. Dabar viskas yra tarpusavyje susimaišę – paaugliai skuba suaugti ir pasiimti savo, kaip suaugusiųjų teises, pamiršdami pareigas (apie tai nuolat kalbama mokyklose, bet, turbūt, ne taip kaip reikėtų, nes vargu ar kokį nors mokinį tai palietė). O kokios yra suaugusiųjų, vos sulaukusių pilnametystės, teisės? Teisė vartoti alkoholį, rūkyti, eiti miegoti vėlai ir dar, ir dar… Ar alkoholis ir rūkymas yra tokios jau stambios gyvenimo privilegijos, kad būtina kuo anksčiau pasinerti į tai visa galva? Jei taip, tai kada jau bus laikais pasinerti į jaunatviškus svaičiojimus, kaip bus, kai jau pagaliau „užaugsi“, kaip tvarkysiesi gyvenimą, ką apskritai veiksi ir kaip klostysis dar daug dalykų? Kiekvienas turi perlipti per šį laiptelį, nes iš tuščių alaus butelių savo gyvenimo vizijos ir apskritai savęs paties nesusikursi

Toks „problematiško“ laisvalaikio pasirinkimas būdingas ne vien tik paaugliams, tačiau juose, kaip ir visa kita, geriausiai atsispindi. Kaip bebūtų, jaunas žmogus pavyzdį ima ne iš kur kitur, o iš savo aplinkos – tėvų, draugų ir taip pat visos visuomenės apskritai. Stereotipinis tėvas po darbo dar užsuka į barą bokalui alaus – nervams apmalšinti, nes kitaip „jis nesijaustų žmogumi“, mama į svečius užsukusias drauges vaišina vynu ar dabar itin madinga kavute su brendžiu, kad bendrauti būtų lengviau ir šiaip smagiau. Visa tai niekur nedingsta, o persiduoda atžaloms. Efektą dar sustiprina televizija, kas kelias minutes brukanti alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų reklamas, pranešančias apie akcijas atrakcijas „Kuo daugiau pirksi, tau daugiau laimėsi“ ir kt.

Suaugę žmonės turi savų priežasčių, dėl ko atsipalaidavimui renkasi kažką tauresnio nei sultys, tačiau ir tai yra nemenka problema, nes nesugebėjimas atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką neišgėrus nėra sveikintinas dalykas, tad toleruoti ir juolab imti iš to pavyzdį būtų ne tik prasta, bet ir kvaila mintis. Tačiau paaugliai taip nemano ir tą prastą pavyzdį ima, įnešdami į tai dar šį tą savo. Narkotikų yra daug ir įvairių, o gauti jų, labai norint, nėra taip jau ir sunku. Geras mokinys visuomet pranoksta mokytoją…

Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, kaip jam elgtis su savo laisvu laiku, nesvarbu ar taip būtų diena ar nakties metas. Suaugusių žmonių reikalas yra neįsivelti į nelegalius dalykėlius, o daugiau viskas jiems yra leistina, nors vertėtų pamąstyti ar tikrai už bokalo alaus ar taurės vyno nesislepia kažkas daugiau nei vien poreikis atsipalaiduoti po darbo. O paauglių reikalas yra pergyventi savo paauglystę ir neįsivelti į suaugusiųjų rutiną per anksti, nes kilnoti bokalą po darbo dar bus visas gyvenimas. Juk bendrauti su draugais galima ir blaivia galva, o kokteilis rankoje gali būti ir pieniškas. Jei su draugais negeriant bendrauti neišeina, pamąstykite, ar jie tikrai yra jūsų draugai ir ar jūs pats neturite problemų, susijusių su bendravimo įgūdžiais.

(Šaltinis: balsas.lt)

Kai sužinote per vėlai

„Anūkas su draugu iš savo senelių pavogė per tūkstantį litų. [...] Mergaitę užpuolė bendramokslės ir atėmė brangų telefoną. [...] Grasindami peiliu paaugliai apvogė bendraamžį. [...] Apie smurtą mokykloje mokytojai sužinojo iš policijos pareigūnų. [...] Septyniolikmetis nusižudė, nes mokykloje neištvėrė patyčių. [...] Nepilnamečiai prekiavo narkotikais.“

Tokie įrašai kone kasdien patenka į policijos pareigūnų statistiką. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė sakė, kad vos per kelis 2009 metų mėnesius šalyje ištirtos 4 023 nusikalstamos veikos, kurias padarė ar kartu dalyvavo nepilnamečiai. Tačiau apžvelgus šių ir praėjusių metų duomenis, nepilnamečių padarytų nusikaltimų kone trimis šimtais mažiau.

„Lyginamuoju laikotarpiu nepilnamečiai nusikalsta rečiau. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, beveik penktadaliu sumažėjo nepilnamečių padarytų sunkių nusikaltimų skaičius. Praėjusiais metais jų buvo 328. Šiais metais per tą patį laikotarpį tokių nusikaltimų sumažėjo iki 265. Jei išskirtume sunkiausius nusikaltimus, pavyzdžiui, nužudymus, jų sumažėjo nuo 23 iki 17. Tokių nusikaltimų mažiausiai. Didžiausias skaičius išlieka plėšimų. Teigiama pusė ta, kad plėšikavimo atvejų sumažėjo kone šimtu, nuo 620 iki 527“, – sakė L. Nemeikaitė.

Asocialių šeimų vaikai dažniau patenka į nusikaltimų statistikas

Psichologai paauglių nusikalstamumą aiškina jų nesuvokimu, kad nenubaustų beveik nelieka. Be to, dažnai į nusikaltimus ir smurtą linkusiems vaikams šeimoje skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Priežasčių, kodėl vaikai linkę į smurtą, tikrai nemažai. Labai sunku prakalbinti pačius vaikus, daugelis jų, kalbantis su psichologais ar socialiniais darbuotojais, nelinkę pripažinti, kad elgėsi netinkamai. Vaikai didžiuojasi, kad yra stipresni už kitus, nors smurtas ir nėra tikroji stiprybės išraiška.

Dirbdami su problemiškais vaikais, visuomet stengiamės padėti jiems pažiūrėti į viską kitaip. Jie, nepilnamečiai, supranta, kad gali turėti daugiau nei blogą vardą, ateityje jiems lengviau. Tėvai dažniausiai tokiems vaikams skiria per mažai laiko ir dėmesio, per mažai bendrauja, neskatina mokytis ir siekti didesnių tikslų, geresnės ateities“, – sakė J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinis darbuotojas Saulius Černis.

Anot psichologų, dažniausia priežastis, kodėl paaugliai smurtauja, – socialinė šeimos padėtis. Likimo nuskriausti vaikai neturi paramos iš tėvų, mato juos tik girtaujančius ar gyvenančius asocialiai.

„Socialiniai šeimos centrai siekia padėti vaikams pamatyti kitokį gyvenimą. Mes dirbame su vaikų grupėmis. Tikrai nemažai jų neturi pakankamo auklėjimo šeimoje. Aišku, mokykla taip pat labai svarbi, nes ten vaikai pamato ir gera, ir bloga. Jei kartu dirbtų psichologai, mokytojai ir tėvai, būtų idealu. Tai kur kas labiau padėtų sumažinti nusikalstamumą, galėtume kartu išmokyti vaikus labiau gerbti vieni kitus. Kol kas realybė tokia, kad vaikai nusikalta, nes juos auklėja ne tėvai ar pedagogai, o gatvė ir filmai“, – teigė S. Černis.

Smurto mažiau, narkotikų prekiautojų daugiau

Nors smurtinių nusikaltimų mažėja, vaikai vis dažniau įtraukiami į narkotikų ir kontrabandos „juoduosius“ verslus. Policijos departamento duomenimis, 2007–2009 m. tokių nusikalstamų veikų padaugėjo beveik pustrečio karto – 2007-aisiais ištirti 49 tokie nusikaltimai, po metų – 91, šiemet – 121. Kai kurie paaugliai narkotikų platinimo procese dalyvauja ne vieną kartą. Įtarimai šiais metais pareikšti 90-čiai paauglių.

Anot L. Nemeikaitės, nepilnamečiams dažnai trūksta užimtumo, statistiniai duomenys rodo, kad kas ketvirtas vykdęs nusikaltimus paauglys nedirbo ir nesimokė.

Policijos duomenimis, pastaruoju metu agresyvesnės darosi mergaitės. Vaikų, padariusių nusikalstamas veikas, bet neturėjusių tokio amžiaus, nuo kurio jiems galima baudžiamoji atsakomybė, skaičius lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 851 iki 664. Tačiau tarp šių vaikų kone dvigubai padaugėjo mergaičių. Pernai įkliuvo 74 mažametės, šiais metais – 112.

(šaltinis: balsas.lt)

Lietuvoje narkotikus, alkoholį ir cigaretes bando vis jaunesni moksleiviai

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, svaigintis narkotikais, alkoholiu ir rūkyti bando vis jaunesni moksleiviai. Narkotikai vis labiau plinta tarp paauglių, tuo metu alkoholio ir cigarečių – mažėja.

Tai atskleidė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidinys, kuriame pateikiami 2007 metų alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo paplitimo tyrimo duomenys Europos mokyklose (ESPAD). Šie tyrimai atliekami kas ketveri metai, pranešė Narkotikų kontrolės departamentas.

Kaip rodo tyrimo duomenys, 2007 metais Europoje bent kartą gyvenime narkotikų (kanapių, amfetamino, kokaino, kreko, ekstazio, LSD arba heroino) yra bandę 23 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių.

Daugiausia paauglių narkotikais svaiginasi Čekijoje – 46 proc. Mažesnis tokių narkotikų vartojimo lygis vyrauja Šiaurės šalyse ir Rytų Europoje. Lietuvoje bent kartą narkotikų bandė 20 proc. mokinių (26 porc. berniukų ir 14 proc. mergaičių).

Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Ernesto Jasaičio, tyrimo duomenys rodo, kad narkotikų paplitimas per ketverius metus mūsų šalyje tarp 15-16 m. moksleivių išaugo.

Lietuva pagal 2007 metų duomenis užima antrą vietą Europoje pagal nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą tarp moksleivių – šalyje juos bent kartą vartoję teigė 16 proc. apklaustųjų, gerokai daugiau mergaičių (21 proc.), berniukų – mažiau (9 proc.).

Lietuvą šioje srityje lenkia tik kaimyninė Lenkija, kurioje nepaskirtų vaistų sakė vartoję 18 proc. respondentų. Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Prancūzija (15 proc.).

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp 15-16 metų moksleivių tabako ir alkoholio vartojimas pastaruoju metu mažėja, bet piktnaudžiauti pradeda vis jaunesni moksleiviai. Palyginus 2003 ir 2007 metų ESPAD tyrimo duomenis išryškėja tendencija, kad jaunėja ir pirmą kartą pabandžiusių vartoti narkotikus.

Mažėja ir skirtumas tarp rūkančių ir alkoholį vartojančių berniukų bei mergaičių. Tabako vartojimo skirtumas tarp lyčių 2007 metais išnyko – per pastarąsias 30 dienų Europoje sakė rūkę 28 proc. berniukų ir 28 proc. mergaičių.

Rodikliai, susiję su alkoholio gėrimu, Europoje yra beveik vienodi abiejų lyčių grupėse. Tačiau kalbant apie dažnesnį alkoholio vartojimą atitinkamu laikotarpiu ir išgertą alkoholio kiekį, berniukų dalis paprastai yra didesnė.

Europoje tarp paauglių vyraujantis alkoholinis gėrimas yra alus (sudaro 40 proc. suvartoto alkoholio kiekio). Lietuvoje pirmauja sidras (29 proc.) ir didėja alkoholinių kokteilių vartojimas (12 proc.).

Anot departamento, kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau ir išsivystyti priklausomybei.

(Šaltinis: zebra.lt)

Paaugliai ir seksas

Gera žinia tėvams, kurie nerimauja dėl to, kad jų paauglių vaikų lytinis gyvenimas gali turėti įtakos jų pažymiams mokykloje. Naujo tyrimo rezultatai byloja, kad paaugliai, kuriuos sieja ilgalaikiai santykiai, mokykloje gauna nė kiek ne prastesnius pažymius, nei tie mokiniai, kurie dar negyvena lytinio gyvenimo, praneša AP.

Vis dėlto tai netaikoma tiems paaugliais, kurie mėgaujasi atsitiktiniais santykiais. Pasak mokslininkų, lyginant su tais mokiniais, kurie neturi lytinių santykių, atsitiktiniai paauglių meilės romanai lemia prastesnius pažymius mokykloje ir daugiau problemų mokykloje.

Sekmadienį Atlantoje vykusio Amerikos sociologų asociacijos susitikimo metu pristatyti tyrimo rezultatai iš dalies prieštarauja prielaidoms, jog seksualinį gyvenimą gyvenantiems paaugliams mokykloje sekasi prasčiau.

Pasak mokslininkų, kalbant apie paauglių akademinius laimėjimus, ne tiek svarbu, ar jie užsiima seksu, daug svarbiau yra tai, koks yra tų seksualinių santykių pobūdis. Paaugliai, kurie yra užmezgę rimtus ilgalaikius santykius, gauti sulaukti socialinės ir emocinės paramos iš savo sekso partnerio, kuri sumažina jų nerimą ir stresą kasdieniniame ir mokyklose gyvenime.

„Tai turėtų šiek tiek nuraminti tėvus, kurie yra susirūpinę dėl to, kad jų paauglys sūnus ar duktė su kuo nors susitikinėja”, – teigė „Bowling Green State University” sociologė Peggy Griodano, kuri nedalyvavo atliekant šį tyrimą. Pasak P. Griodano, lytinis aktyvumas „neišmuš jų iš mokslo vėžių”.

Remiantis šią vasarą paskelbta visuotine apklausa, praėjusiais metais beveik pusė vidurinių mokyklų moksleivių prisipažino turėję lytinių santykių, o 14 proc. moksleivių teigė turėję 4 ar daugiau sekso partnerių.

Tyrimo metu Davis Kalifornijos universiteto sociologas Billas McCarthy ir Minesotos universiteto sociologas Ericas Grodsky analizavo apklausas ir didžiausio, 1994-1995 m. mokslo metais nacionaliniu mastu atlikto tęstinio paauglių tyrimo įrašus. Mokslininkai teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį požiūris į paauglių seksą ir tai, kada paaugliai pradeda lytinį gyvenimą, nedaug pasikeitė.

Tyrimą atlikę mokslininkai siekė nustatyti, kokią įtaką paauglių lytinis gyvenimas turi jų mokslams ir ieškojo veiksnių, kurie galėtų turėti įtakos jų pažymiams.

Mokslininkai nustatė, kad, lyginant pažymių vidurkius ir su mokykla bei koledžu siejamus lūkesčius, rimtus santykius užmezgę paaugliai niekuo nesiskyrė nuo lytinio gyvenimo dar negyvenančių savo kolegų. Be to, jie turėdavo ne daugiau problemų mokykloje, būdavo nušalinami nuo pamokų ar praleidinėdavo pamokas, nei seksualinio gyvenimo negyvenantys mokiniai.

Lyginant su skaisčiais mokiniais, paauglių, kurie turėjo atsitiktinių lytinių santykių, pažymių vidurkis buvo mažesnis, jiems mažiau rūpėjo mokykla ir jie turėdavo daugiau problemų mokykloje.

Pavyzdžiui, paauglių merginų, kurios turėdavo atsitiktinių meilės nuotykių, pažymių vidurkis buvo 0,16 balų mažesnis nei skaisčių mokinių.

Atsitiktinių meilės santykių turinčių vaikinų paauglių pažymių vidurkis buvo 0,30 balų žemesnis nei seksu neužsiimančių vaikinų. Be to, atsitiktinius lytinius santykius turintiems mokiniams dažniau grėsdavo nušalinimas nuo pamokų ar pašalinimas iš mokyklos ir jie turėjo mažesnes galimybes mokytis koledže.

Anot mokslininkų, lyginant su paaugliais, kurie nėra lytiškai aktyvūs, yra didesnė tikimybė, kad seksu užsiiminėjantys paaugliai, tiek tie, kuriuos sieja rimti santykiai, tiek tie, kurie mėgsta atsitiktinius santykius, praleidinės pamokas ir bus pašalinti iš mokyklos. Vis dėlto mokslininkai teigia, kad pašalinimo iš mokyklos tikimybę reikėtų vertinti atsargiai, nes tokių atvejų skaičius yra mažas.

„Užsiiminėjimas seksu, kai nesieja romantiški jausmai, gali padidinti paauglių patiriamą stresą ir nulemti problemas mokykloje”, – teigė E. Grodsky.

Šeimos tyrimų tarybos išplatintame pranešime teigiama, kad šis tyrimas patvirtina neigiamas atsitiktinio sekso pasekmes, apie kurias ilgą laiką kalbėjo taryba.

Be to, taryba paskelbė, kad nelaikys ilgalaikių santykių santykinai mažesnės žalos mokslams žalia šviesa visapusiškam lytiniam švietimui.

(Šaltinis: delfi.lt)